Idealiame pasaulyje atsakymas būtų tvirtas – nėra tokio ryšio.

Bet, deja, mes negyvename idealiame pasaulyje. Tam yra daugybė priežasčių. Įvairūs psichologiniai išsėtinės sklerozės (IS) aspektai išryškėja, prisiminus paprastą, iki skausmo pažįstamą tiesą: “Pasaulį valdo pinigai”.

Be abejo, šie sąryšiai plika akimi sunkiai pastebimi. Bet argi tai ne taip:

  • Medicinos institucija aplamai, taigi ir kiekvienas medikas turi išankstinį sergančiųjų pasitikėjimą. Taigi medikų teiginiai priimami praktiškai be abejonių.
  • Kad sustiprinti tikėjimą savo teiginiais, medikai naudoja įvairius masių valdymo būdus: abejones, baimę, paniką… “Gali to nedaryti, bet ar nežinai, kad be to tavo susirgimas blogės žymiai greičiau. Prieš pusę metų aš susidūriau su viena studente, kuri atsisakė vaistų – dabar ji jau vežimėlyje…”

Bet kodėl medikai taip elgiasi? Kodėl jie taip agresyviai kiša visokius baisingai brangius sintetinius medikamentus ir taip “aistringai” neigia bet kokių kitokių (ypač natūralių) gydymo būdų ar papildų galimybę?

Deja, atsakymai gan paprasti. Visų pirma – medikai – žmonės su savo problemomis, šeimomis, automobiliais, sodais… Jiems taip pat reikia pinigų.

Medikai tuo pačiu – didžiulio farmacijos / oficialios medicinos konglomerato darbuotojai. Ne paslaptis, kad jie iš farmacijos įmonių gauna tuo daugiau pinigų bei kitokių “dovanėlių”, kuo daugiau ir kuo brangesnių medikamentų sergančiuosius įtikina nupirkti.

Taigi kiekvienas sergantysis IS patiria agresyvų spaudimą pirkti ir pastoviai vartoti vadinamuosius “Išsėtinės sklerozės” medikamentus.

Ir visai nesvarbu, kad tai siaubingai agresyvūs, imuninę sistemą slopinantys chemikalai, nepagerinantys sveikatos, o tik sukeliantys gausybę įvairiausių sveikatos sutrikimų.

Medikai atkakliai kartoja: “Išsėtinė sklerozė – nepagydoma”.

Būtent šioje vietoje jie taip pat atkakliai pamiršta pridurti: “Sintetiniais medikamentais”.

Taip reikia. Tik klausimas – kam?