Autoimuninis susirgimas (o išsėtinė sklerozė yra vienas iš jų) tegali išsivystyti, kai imuninė sistema nusilpsta ar išsiderina, taigi negali efektingai dorotis su chronišku  žemo lygio organizmo užteršimu. Pavyzdys – kaip sudėtinga būna užmigti, kai netoliese groja muzika… O didėjant potencialiai kenksmingų junginių įvairovei ir/ar koncentracijai, kartu didėja imuninės sistemos klaidų tikimybė.

Kas yra imuninė sistema?

Imuninė sistema yra painus organų ir ląstelių tinklas, apimantis visą organizmą. Ją tarp kitko sudaro kaulų čiulpai, baltosios kraujo dalelės, liaukos bei blužnis.

Atsakymus į klausimus, kodėl autoimuninių susirgimų kiekis didėja ir kokie yra pegrindiniai toksinai galite rasti straipsnyje Imuninės sistemos klaidos.

Kalbant paprasčiau, kai užpuolimų ar trikdžių kiekis viršija imuninės sistemos pajėgumą bei galimybes, dėl pastovaus žemo lygio dirginimo ji dažnai pavargsta ir išsiderina. Būtent tokiais atvejais labai padidėja tikimybė, kad įvyks labai nemaloni klaida – imuninė sistema pasius signalą pulti kurią nors nuosavo kūno sritį – ląstelių grupę ar organą ir t.t. Tokios klaidos tikimybė ypač padidėja, jei toksino struktūra primena nuosavo audinio…

Kokie būna autoimuniniai susirgimai?

Taigi autoimuniniai susirgimai gali būti sisteminiai – kuomet paveikiama daug organų, arba specifiniai – kai taikinys yra vienas konkretus organas ar ląstelių grupė. Išsėtinė sklerozė pakliūna į specifinių autoimuninių susirgimų grupę – veikiama centrinė nervų sistema.

Kuri kūno dalis bebūtų taikinys, imuninė sistema turi pakankamai potencijos, kad sukurti daugybę naikinančių chemikalų – citokinų ir autoantikūnių. Kad sunaikinti taikinį, šie junginiai aplink jį inicijuoja uždegiminius procesus. Praktiškai visada šių naikinančių junginių koncentracija būna tokia aukšta, kad gali sunaikinti bet kurią organizmo sritį…

Kuo pasireiškia autoimuniniai susirgimai?

Jei foninė teršalų koncentracija nemažėja (o tai yra būdinga šiems laikams situacija), imuninė sistema kartoja savo klaidingą veiklą – pastoviai puola ir naikina kurią nors konkrečią nuosavo organizmo sritį. Būtent tai reiškia, kad susirgimas yra chroniškas ir degeracinis – pastoviai sunaikinama vis didesnė organizmo dalis.

Konkrečios imininės sistemos taikinys yra sąlygojamas genetinių ir aplinkos veiksnių kombinacijos. Tai reiškia, jog tam tikras autoimuninis susirgimas paprastai išsivysto grupei žmonių, kurių specifinė genetinė struktūra padaro juos jautrius tam tikriems toksinams – ar stresams. Nustatyta, kad stresai blogina praktiškai visų autoimuninų susirgimų simptomus. To priežastis – žalingas streso metu generuojamų chemikalų poveikis imuninei sistemai.

21-jo amžiaus realija – žmonių kuriamų ir gaminamų chemikalų (teršalų) kiekis ir koncentracija aplinkoje pastoviai didėja. Nustatyti iš ansto, ar konkretus asmuo linkęs autoimuninei reakcijai ir, jeigu tai, kokiai – neįmanoma. Išsamiau   ši sitaucija aprašyta straipsnyje Kodėl išsėtinė sklerozė?

* * *

Perskaičius tokį straipsnį ne vienam turėtų kilti nerimas bei įvairūs klausimai:

  • “Ką daryti, kad nesusirgti?” – stiprinti imuninę sistemą ir švarinti aplinką (orą, maistą, vandenį . . .)
  • “Ką daryti, jei jau sergu?” – kaip aukščiau, tik žymiai nuosekliau ir efektyviau. Tarp kitko, eidamas būtent šiuo keliu, 1997-ais aš sustabdžiau kažkada agresyvią išsėtinę sklerozę

.